- vilkadantis
- 1 vilkadañtis sm. (2) Gdl, Plv, Trgn, Aln, Lp, Švnč, vil̃kadantis (1) Dg, Dv, Nč; E(Sml) smailus, trukdantis kramtyti, ėsti (ppr. nesveikas) dantis, iltis: Arkliams kartais išauga vilkadančiai – juos nukapoja Šl. Galbūt mūsų arklys daug vilkadančių turi, kad negali ėst Dglš. Išmušk jam (kumeliukui) vil̃kadančius, tai galės ėst Alk. Reikia išlaužt paršui vilkadañčiai, tai ir ės Ds. Vil̃kadančiai ilgi, aštri, juodi, replėm juos laužom Ign. Paki vilkadančiùs ištąsiau paršeliam Klt. Reikėtų išlaužyt paršeliam vilkadančiùs Sdk. Šiandie reikia paršiukam vilkadañčiai iškapot Al. Kad pavogtas arklys parbėgt namo, reikia išmušus vilkadančius tvarto slenkstin išgręžt ir tę jiej užkalt LTR(Srj). Vilkadančius sukala į tvarto durų ušoką LTR(Vl). | Jam vil̃kadantis išdygo, tai tokis piktas [žmogus] Vrn.
Dictionary of the Lithuanian Language.